Europos Sąjungos vykdomasis viceprezidentas Fransas Timmermansas Nyderlanduose vykusiame Pasauliniame vandenilio aukščiausiojo lygio susitikime teigė, kad žaliojo vandenilio kūrėjai mokės daugiau už aukštos kokybės elementus, pagamintus Europos Sąjungoje, kuri vis dar pirmauja pasaulyje elementų technologijų srityje, o ne už pigesnius iš Kinijos.Jis teigė, kad ES technologijos vis dar konkurencingos. Tikriausiai neatsitiktinai tokios įmonės kaip „Viessmann“ (amerikiečių valdoma Vokietijos šildymo technologijų įmonė) gamina šiuos neįtikėtinus šilumos siurblius (kurie įtikina Amerikos investuotojus). Nors šiuos šilumos siurblius Kinijoje pagaminti gali būti pigiau, jie yra aukštos kokybės, o priemoka priimtina. Europos Sąjungos elektrolitinių elementų pramonė yra tokioje situacijoje.
Noras mokėti daugiau už pažangiausias ES technologijas galėtų padėti ES pasiekti siūlomą 40 % „Pagaminta Europoje“ tikslą, kuris yra 2023 m. kovo mėn. paskelbto Grynojo nulinio pramonės šakų įstatymo projekto dalis. Įstatymo projekte reikalaujama, kad 40 % dekarbonizacijos įrangos (įskaitant elektrolitinius elementus) turi būti pagaminta Europos gamintojų. ES siekia savo grynojo nulinio išmetamųjų teršalų kiekio tikslo, kad kovotų su pigiu importu iš Kinijos ir kitur. Tai reiškia, kad 40 %, arba 40 GW, iš bendro ES tikslo – iki 2030 m. įrengti 100 GW elementų – turės būti pagaminta Europoje. Tačiau ponas Timmermansas nepateikė išsamaus atsakymo, kaip 40 GW elementas veiktų praktiškai, o ypač kaip jis būtų įgyvendintas vietoje. Taip pat neaišku, ar Europos elementų gamintojai turės pakankamai pajėgumų iki 2030 m. pagaminti 40 GW elementų.
Europoje keli ES įsikūrę elementų gamintojai, tokie kaip „Thyssen“, „Kyssenkrupp Nucera“ ir „John Cockerill“, planuoja išplėsti pajėgumus iki kelių gigavatų (GW) ir taip pat planuoja statyti gamyklas visame pasaulyje, kad patenkintų tarptautinės rinkos paklausą.
Ponas Timmermansas gyrė Kinijos gamybos technologijas, kurios, jo teigimu, galėtų sudaryti didelę dalį likusių 60 procentų Europos rinkos elektrolizės elementų pajėgumų, jei ES Grynasis nulinio išmetamo kiekio pramonės įstatymas taptų realybe. Niekada nemenkinkite (nepagarbiai nekalbėkite apie) Kinijos technologijų – jos vystosi žaibišku greičiu.
Jis teigė, kad ES nenori kartoti saulės energijos pramonės klaidų. Europa kažkada buvo saulės fotovoltinių elementų lyderė, tačiau technologijoms tobulėjant, Kinijos konkurentai 2010-aisiais sumažino kainas iki Europos gamintojų, praktiškai sunaikindami šią pramonę. ES kuria technologijas čia, o vėliau jas efektyviau parduoda kitur pasaulyje. ES turi toliau investuoti į elektrolitinių elementų technologiją, net jei yra sąnaudų skirtumas, tačiau jei pelną galima padengti, susidomėjimas pirkimu vis tiek bus.
Įrašo laikas: 2023 m. gegužės 16 d.