Praėjusią savaitę „Universal Hydrogen“ vandenilio kuro elementų demonstracinis lėktuvas atliko pirmąjį skrydį į Mos Leik Sitį, Vašingtono valstijoje. Bandomasis skrydis truko 15 minučių ir pasiekė 3500 pėdų aukštį. Bandomoji platforma sukurta naudojant „Dash8-300“ – didžiausią pasaulyje vandenilio kuro elementų orlaivius.
Lėktuvas, pravarde Žaibas Maklynas, pakilo iš Granto apygardos tarptautinio oro uosto (KMWH) kovo 2 d. 8:45 val. ryto ir po 15 minučių pasiekė 3500 pėdų kreiserinį aukštį. Skrydis, atliktas pagal FAA specialųjį tinkamumo skraidyti sertifikatą, yra pirmasis iš dvejų metų trukmės bandomojo skrydžio, kuris, kaip tikimasi, baigsis 2025 m. Lėktuve, kuris buvo pertvarkytas iš regioninio reaktyvinio lėktuvo ATR 72, dėl saugumo išliko tik vienas originalus iškastiniu kuru varomas turbininis variklis, o kiti varomi grynu vandeniliu.
„Universal Hydrogen“ siekia, kad iki 2025 m. regioniniai skrydžiai būtų varomi vien vandenilio kuro elementais. Šiame bandyme variklis, varomas švaraus vandenilio kuro elementu, išskiria tik vandenį ir neteršia atmosferos. Kadangi tai preliminarūs bandymai, kitas variklis vis dar veikia įprastu kuru. Taigi, jei atidžiau pažiūrėsite, tarp kairiojo ir dešiniojo variklių yra didelis skirtumas, netgi menčių skersmuo ir menčių skaičius. Pasak „Universal Hydrogren“, lėktuvai, varomi vandenilio kuro elementais, yra saugesni, pigesni eksploatuoti ir daro nedidelį poveikį aplinkai. Jų vandenilio kuro elementai yra moduliniai ir gali būti pakrauti bei iškrauti per esamus oro uosto krovinių įrenginius, todėl oro uostas gali patenkinti vandeniliu varomų orlaivių papildymo poreikius be modifikacijų. Teoriškai didesni reaktyviniai lėktuvai galėtų padaryti tą patį, o vandenilio kuro elementais varomi turbininiai varikliai, kaip tikimasi, bus pradėti naudoti iki 2030-ųjų vidurio.
Iš tiesų, „Universal Hydrogen“ bendraįkūrėjas ir generalinis direktorius Paulas Eremenko mano, kad iki 2030-ųjų vidurio reaktyviniai lėktuvai turės važiuoti švariu vandeniliu, kitaip pramonė turės sumažinti skrydžių skaičių, kad pasiektų privalomus visoje pramonėje taikomus išmetamųjų teršalų kiekio tikslus. Dėl to bilietų kainos smarkiai išaugtų ir būtų sunku juos gauti. Todėl būtina skubiai skatinti naujos energijos orlaivių mokslinius tyrimus ir plėtrą. Tačiau šis pirmasis skrydis taip pat suteikia tam tikros vilties pramonei.
Misiją atliko Alexas Krollas, patyręs buvęs JAV oro pajėgų lakūnas bandytojas ir pagrindinis bendrovės lakūnas bandytojas. Jis teigė, kad antrojo bandomojo turo metu jam pavyko skristi vien tik vandenilio kuro elementų generatoriais, nesiremiant primityviais iškastiniu kuru varomais varikliais. „Modifikuotas orlaivis pasižymi puikiomis valdymo savybėmis, o vandenilio kuro elementų sistema kelia žymiai mažiau triukšmo ir vibracijos nei įprasti turbininiai varikliai“, – sakė Krollas.
„Universal Hydrogen“ yra užsakiusi dešimtis keleivių vandeniliu varomų regioninių lėktuvų, įskaitant amerikiečių bendrovę „Connect Airlines“. Bendrovės generalinis direktorius Johnas Thomasas „Lightning McClain“ skrydį pavadino „pasaulinės aviacijos pramonės dekarbonizacijos epicentru“.
Kodėl vandeniliu varomi orlaiviai yra galimybė sumažinti anglies dioksido kiekį aviacijoje?
Klimato kaita kelia grėsmę oro transportui ateinančius dešimtmečius.
Pasak Vašingtone įsikūrusios ne pelno siekiančios tyrimų grupės „World Resources Institute“, aviacija išmeta tik šeštadaliu mažiau anglies dioksido nei automobiliai ir sunkvežimiai. Tačiau lėktuvai per dieną perveža daug mažiau keleivių nei automobiliai ir sunkvežimiai.
Keturios didžiausios oro linijos („American“, „United“, „Delta“ ir „Southwest“) nuo 2014 iki 2019 m. padidino reaktyvinio kuro naudojimą 15 procentų. Tačiau, nepaisant to, kad pradėti gaminti efektyvesni ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantys orlaiviai, keleivių skaičius nuo 2019 m. mažėja.
Avialinijos yra įsipareigojusios iki amžiaus vidurio tapti neutralios anglies dioksido atžvilgiu, o kai kurios investavo į tvarų kurą, kad aviacija galėtų atlikti aktyvų vaidmenį kovojant su klimato kaita.
Tvarus kuras (TAK) – tai biokuras, pagamintas iš kepimo aliejaus, gyvulinių riebalų, komunalinių atliekų ar kitų žaliavų. Šį kurą galima maišyti su įprastiniu kuru, kad būtų galima naudoti reaktyvinius variklius, ir jis jau naudojamas bandomuosiuose skrydžiuose ir net reguliariuose keleiviniuose skrydžiuose. Tačiau tvarus kuras yra brangus – maždaug tris kartus brangesnis nei įprastas reaktyvinis kuras. Vis daugiau oro linijų perka ir naudoja tvarų kurą, todėl kainos dar labiau kils. Šalininkai ragina taikyti tokias paskatas kaip mokesčių lengvatos, kad būtų skatinama gamyba.
Tvarus kuras laikomas tarpiniu kuru, galinčiu sumažinti anglies dioksido išmetimą, kol bus pasiekti didesni proveržiai, pavyzdžiui, elektriniai arba vandeniliu varomi orlaiviai. Tiesą sakant, šios technologijos aviacijoje gali būti plačiai naudojamos tik po 20 ar 30 metų.
Įmonės bando projektuoti ir gaminti elektrinius orlaivius, tačiau dauguma jų yra maži, sraigtasparnius primenantys lėktuvai, kurie kyla ir leidžiasi vertikaliai ir talpina tik saujelę keleivių.
Norint pagaminti didelį elektrinį lėktuvą, galintį gabenti 200 keleivių – tai prilygsta vidutinio dydžio standartiniam skrydžiui – reikėtų didesnių akumuliatorių ir ilgesnio skrydžio laiko. Pagal šį standartą, norint visiškai įkrauti akumuliatorius, jis turėtų sverti apie 40 kartų daugiau nei reaktyvinis kuras. Tačiau elektriniai lėktuvai nebus įmanomi be akumuliatorių technologijos revoliucijos.
Vandenilio energija yra veiksminga priemonė siekiant mažo anglies dioksido išmetimo ir atlieka nepakeičiamą vaidmenį pasaulinėje energetikos pertvarkoje. Svarbus vandenilio energijos pranašumas, palyginti su kitais atsinaujinančiais energijos šaltiniais, yra tas, kad ją galima dideliais kiekiais kaupti ištisus metus. Iš jų žaliasis vandenilis yra vienintelė gilaus dekarbonizacijos priemonė daugelyje pramonės šakų, įskaitant naftos chemijos, plieno, chemijos pramonę ir transporto pramonę, kuriai atstovauja aviacija. Pasak Tarptautinės vandenilio energijos komisijos, tikimasi, kad iki 2050 m. vandenilio energijos rinka pasieks 2,5 trilijono dolerių.
„Pats vandenilis yra labai lengvas kuras“, – „Associated Press“ sakė Danas Rutherfordas, automobilių ir orlaivių dekarbonizacijos tyrėjas iš Tarptautinės švaraus transporto tarybos, aplinkosaugos grupės. „Tačiau vandeniliui laikyti reikia didelių talpyklų, o pati talpykla yra labai sunki.“
Be to, vandenilio kuro diegimas turi trūkumų ir kliūčių. Pavyzdžiui, oro uostuose reikėtų didžiulės ir brangios naujos infrastruktūros, skirtos atvėsintoms iki skystos būsenos vandenilio dujoms laikyti.
Vis dėlto Rutherfordas išlieka atsargiai optimistiškai nusiteikęs dėl vandenilio. Jo komanda mano, kad iki 2035 m. vandeniliu varomi lėktuvai galės nuvažiuoti apie 2100 mylių.
Įrašo laikas: 2023 m. kovo 16 d.