Sausio 30 d. „British Petroleum“ (BP) paskelbė 2023 m. „Pasaulio energetikos apžvalgą“, kurioje pabrėžiama, kad trumpuoju laikotarpiu iškastinis kuras yra svarbesnis energetikos pertvarkoje, tačiau pasaulinis energijos tiekimo trūkumas, anglies dioksido išmetimas toliau didėja, o kiti veiksniai, kaip tikimasi, paspartins perėjimą prie žaliosios ir mažai anglies dioksido išskiriančios energetikos. Ataskaitoje pateikiamos keturios pasaulinės energetikos plėtros tendencijos ir prognozuojama, kad iki 2050 m. mažai angliavandenilių išskirianti plėtra bus vykdoma.
Ataskaitoje nurodoma, kad trumpuoju laikotarpiu iškastinis kuras atliks svarbų vaidmenį energetikos pertvarkos procese, tačiau pasaulinis energijos trūkumas, nuolatinis anglies dioksido išmetimo didėjimas ir dažni ekstremalūs orai paspartins pasaulinį perėjimą prie žaliosios ir mažai anglies dioksido išskiriančios energijos. Efektyviam perėjimui reikia vienu metu spręsti energetinio saugumo, įperkamumo ir tvarumo klausimus; Pasaulinėje energetikos ateityje bus matomos keturios pagrindinės tendencijos: mažėjantis angliavandenilių energijos vaidmuo, sparti atsinaujinančiosios energijos plėtra, didėjantis elektrifikacijos laipsnis ir nuolatinis mažo angliavandenilių naudojimo augimas.
Ataskaitoje daroma prielaida, kad energetikos sistemos evoliucija iki 2050 m. vyks pagal tris scenarijus: pagreitintą perėjimą, grynąjį nulinį poveikį ir naują energiją. Ataskaitoje teigiama, kad pagal pagreitinto perėjimo scenarijų anglies dioksido išmetimas sumažėtų apie 75 %; pagal grynojo nulinio poveikio scenarijų anglies dioksido išmetimas sumažėtų daugiau nei 95 %; pagal naują dinaminį scenarijų (kuriame daroma prielaida, kad bendra pasaulinės energetikos plėtros situacija per pastaruosius penkerius metus, įskaitant technologinę pažangą, sąnaudų mažinimą ir kt., ir pasaulinės politikos intensyvumas per ateinančius penkerius–30 metų išliks nepakitusi), pasaulinis anglies dioksido išmetimas pasieks piką 2020 m. ir iki 2050 m. sumažės apie 30 %, palyginti su 2019 m.
Ataskaitoje teigiama, kad mažai angliavandenilių išskiriantys vandeniliai atlieka pagrindinį vaidmenį pereinant prie mažai anglies dioksido išskiriančios energijos, ypač pramonės, transporto ir kituose sektoriuose, kuriuos sunku elektrifikuoti. Žaliasis vandenilis ir mėlynasis vandenilis yra pagrindiniai mažai anglies dioksido išskiriantys angliavandeniliai, o žaliojo vandenilio svarba didės vykstant energijos transformacijos procesui. Vandenilio prekyba apima regioninę prekybą vamzdynais gryno vandenilio transportavimui ir jūrų prekybą vandenilio dariniams.
Ataskaitoje prognozuojama, kad iki 2030 m., pagal pagreitinto perėjimo ir grynojo nulinio išmetamųjų teršalų kiekio scenarijus, mažo angliavandenilių kiekio paklausa pasieks atitinkamai 30 mln. tonų per metus ir 50 mln. tonų per metus, o dauguma šių mažo kiekio angliavandenilių bus naudojami kaip energijos šaltiniai ir pramoniniai reduktoriai, pakeičiantys gamtines dujas, iš anglies gaunamą vandenilį (naudojamą kaip pramonines žaliavas rafinavimui, amoniako ir metanolio gamybai) ir anglį. Likusi dalis bus naudojama chemijos pramonėje ir cemento gamyboje.
Iki 2050 m. plieno gamybai bus sunaudojama apie 40 % visos pramonės sektoriaus mažo angliavandenilių kiekio paklausos, o pagal pagreitinto perėjimo ir grynojo nulinio išmetamųjų teršalų kiekio scenarijus mažai angliavandenilių sudarys atitinkamai apie 5 % ir 10 % viso energijos suvartojimo.
Ataskaitoje taip pat prognozuojama, kad pagal pagreitinto perėjimo ir grynojo nulinio išmetamųjų teršalų scenarijus iki 2050 m. vandenilio dariniai sudarys atitinkamai 10 proc. ir 30 proc. aviacijos energijos paklausos ir 30 proc. bei 55 proc. jūrų transporto energijos paklausos, o didžioji likusi dalis atiteks sunkiojo kelių transporto sektoriui; iki 2050 m. mažai angliavandenilių turinčių produktų ir vandenilio darinių suma sudarys atitinkamai 10 proc. ir 20 proc. viso transporto sektoriaus energijos suvartojimo pagal pagreitinto perėjimo ir grynojo nulinio išmetamųjų teršalų scenarijus.
Šiuo metu daugumoje pasaulio šalių mėlynojo vandenilio kaina paprastai yra mažesnė nei žaliojo vandenilio, tačiau kainų skirtumas palaipsniui mažės, nes tobulėja žaliojo vandenilio gamybos technologijos, didėja gamybos efektyvumas ir kyla tradicinio iškastinio kuro kaina, teigiama ataskaitoje. Pagal pagreitintą perėjimą ir nulinio grynojo išmetamųjų teršalų kiekio scenarijų, ataskaitoje prognozuojama, kad iki 2030 m. žaliasis vandenilis sudarys apie 60 proc. visų mažai angliavandenilių turinčių produktų, o iki 2050 m. šis skaičius išaugs iki 65 proc.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad vandenilio prekybos būdai skirsis priklausomai nuo galutinio naudojimo. Grynas vandenilis reikalingas tokiems atvejams kaip pramoninis aukštos temperatūros kaitinimas arba kelių transportas, todėl paklausa gali būti importuojama iš atitinkamų regionų vamzdynais; vandenilio dariniai reikalingi tose srityse kaip amoniakas ir metanolis laivams, todėl vandenilio darinių transportavimo kaina yra santykinai maža, o paklausa gali būti importuojama iš ekonomiškai palankiausių šalių visame pasaulyje.
Pavyzdžiui, ataskaitoje prognozuojama, kad Europos Sąjungoje pagal pagreitintą perėjimą ir grynojo nulinio išmetamųjų teršalų kiekio scenarijų iki 2030 m. ES pagamins apie 70 % mažai angliavandenilių išskiriančių produktų, o iki 2050 m. šis skaičius sumažės iki 60 %. Iš mažai angliavandenilių išskiriančio kiekio importo apie 50 % gryno vandenilio bus importuojama vamzdynais iš Šiaurės Afrikos ir kitų Europos šalių (pvz., Norvegijos, JK), o kiti 50 % bus importuojama jūra iš pasaulinės rinkos vandenilio darinių pavidalu.
Įrašo laikas: 2023 m. vasario 6 d.