ABB pasirašė susitarimo memorandumą (SM) su „Hydrogène de France“ dėl bendros megavatų dydžio kuro elementų sistemų, galinčių varyti vandenynų laivus (OGV), gamybos. Susitarimo memorandumas tarp ABB ir vandenilio technologijų specialistės „Hydrogène de France“ (HDF) numato glaudų bendradarbiavimą surenkant ir gaminant kuro elementų jėgainę, skirtą laivybos reikmėms.
Remdamosi 2018 m. birželio 27 d. paskelbtu bendradarbiavimu su „Ballard Power Systems“, pirmaujančia pasaulyje protonų mainų membranų (PEM) kuro elementų sprendimų tiekėja, ABB ir HDF ketina optimizuoti kuro elementų gamybos pajėgumus, kad sukurtų megavatų galios jėgainę jūrų laivams. Naujoji sistema bus pagrįsta ABB ir „Ballard“ bendrai sukurta megavatų galios kuro elementų jėgaine ir bus gaminama naujoje HDF gamykloje Bordo, Prancūzijoje.
HDF labai džiaugiasi galėdama bendradarbiauti su ABB, surinkdama ir gamindama megavatų masto kuro elementų sistemas jūrų rinkai, pagrįstas „Ballard“ technologija.
Kadangi sprendimų, kurie užtikrintų tvarią ir atsakingą laivybą, paklausa nuolat auga, esame įsitikinę, kad kuro elementai atliks svarbų vaidmenį padedant jūrų pramonei pasiekti CO2 mažinimo tikslus. Susitarimo memorandumo pasirašymas su HDF priartina mus prie to, kad ši technologija būtų prieinama vandenynų laivams varyti.
Kadangi laivyba sudaro apie 2,5 % visų pasaulyje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, jūrų pramonei daromas vis didesnis spaudimas pereiti prie tvaresnių energijos šaltinių. Tarptautinė jūrų organizacija, Jungtinių Tautų agentūra, atsakinga už laivybos reguliavimą, nustatė pasaulinį tikslą iki 2050 m. sumažinti metinį išmetamų teršalų kiekį bent 50 %, palyginti su 2008 m. lygiu.
Kalbant apie alternatyvias, emisijų neturinčias technologijas, ABB jau yra gerokai pažengusi bendradarbiaujant kuriant kuro elementų sistemas laivams. Kuro elementai plačiai laikomi vienu perspektyviausių sprendimų, kaip sumažinti kenksmingų teršalų kiekį. Jau šiandien ši nulinės emisijos technologija gali tiekti energiją trumpais atstumais plaukiojantiems laivams, taip pat patenkinti didesnių laivų pagalbinės energijos poreikius.
ABB ekologinio efektyvumo portfelis, leidžiantis tvariems išmaniesiems miestams, pramonės šakoms ir transporto sistemoms švelninti klimato kaitą ir tausoti neatsinaujinančius išteklius, 2019 m. sudarė 57 % visų pajamų. Bendrovė iki 2020 m. pabaigos pasieks 60 % pajamų.
Tai gali pakeisti mano požiūrį į FC technologijos tinkamumą tolimojo nuotolio laivybai. ABB ir „Hydrogène de France“ statys kelių megavatų galios elektrines, kurios galės maitinti didelius laivus (HDF 2019 m. Martinikoje įgyvendino „ClearGen“ projektą, įrengdama ir paleisdama didelės galios kuro elementą – 1 MW). Vienintelis klausimas – kaip laive laikyti H2, tikrai ne aukšto slėgio talpyklose. Atsakymas atrodo kaip amoniakas arba skysto organinio vandenilio nešiklis (LOHC). LOHC gali būti lengviausias. „Hydrogenious“ Prancūzijoje ir „Chiyoda“ Japonijoje jau pademonstravo šią technologiją. LOHC galima tvarkyti panašiai kaip dabartinį skystąjį kurą, o kompaktiškas dehidrinimo įrenginys laive gali tiekti vandenilį (žr. šios prezentacijos 10 puslapį, https://www.energy.gov/sites/prod/files/2018/10/f56/fcto-infrastructure-workshop-2018-32-kurosaki.pdf).
Remiantis esamu bendradarbiavimu, paskelbtu 2018 m. birželio 27 d. su „Ballard Power Systems“, pirmaujančia pasaulyje protonų mainų membranų (PEM) kuro elementų sprendimų tiekėja, šie vandenynų laivai bus varomi PEM kuro elementais. Deja, nėra jokios nuorodos į naudojamą vandenilio kaupimo metodą. LOHC būtų puikus, nes jame nėra slėgio ar šaldymo indų. Dvi bendrovės svarsto galimybę varyti laivus LOHC: „Hydrogenious“ ir „H2-Industries“. Tačiau endoterminio dehidrinimo procesas yra gana didelis energijos nuostolis (30 %). (Nuoroda: https://www.motorship.com/news101/alternative-fuels/hydrogen-no-pressure,-no-chill) Vieną užuominą gali rasti partnerio ABB svetainėje „Vandenilis atviroje jūroje: sveiki atvykę į laivą!“. (https://new.abb.com/news/detail/7658/hydrogen-on-the-high-seas-welcome-aboard) Jie mini skystą vandenilį ir pabrėžia, kad „pagrindiniai principai yra tokie patys SGD (suskystintoms gamtinėms dujoms) ar kitam žemos pliūpsnio temperatūros kurui. Mes jau žinome, kaip elgtis su suskystintomis dujomis, todėl technologija jau įdiegta. Tikrasis iššūkis dabar yra infrastruktūros plėtra.“
Per pastaruosius kelerius metus vairuojant akumuliatorinį elektromobilį įgijau neprilygstamą patirtį. Vienintelė priežiūra buvo gamintojo nurodyta ir susidėvėjusios padangos. Visiškai nepalyginama su vidaus degimo varikliu. Po įkrovimo seanso turėjau atkreipti daugiau dėmesio į nuvažiuojamą atstumą, kad išvengčiau vėlesnių problemų, su kuriomis niekada nesusidūriau. Tačiau nuoširdžiai norėčiau, kad nuvažiuojamas atstumas būtų padidintas 2–3 kartus, palyginti su tuo, ką galima pasiekti šiuo metu. Elektrinės pavaros paprastumas, tylumas ir efektyvumas yra tiesiog neprilygstami, palyginti su vidaus degimo varikliu. Po plovimo vidaus degimo variklis vis dar dvokia; akumuliatorinis elektromobilis niekada to nedaro – nei prieš, nei po to. Man nereikia vidaus degimo variklio. Manau, kad jis atliko savo darbą ir padarė daugiau nei pakankamai žalos. Tiesiog leiskite jam mirti ir užleiskite vietos daugiau nei tinkamam pakeitimui. Ilsėkis ramybėje, ICE.
Įrašo laikas: 2020 m. gegužės 2 d.